"tulpėse & drožlėse" - poezijos ruduo kitame laike

"Tulpės & drožlės" surengė pirmąjį poezijos rudenį ateities laike. Šį kartą galerijoje savo sielos gelmių posmus dėlios Jozefas Karablys. Nepabūgęs autorinių teisių inspektorių Karablys nusprendė pasinaudoti savo tėvo, irgi Jozefo Karablio, talentu ir išeksponavo šeimos albumą. Šitap Karablys kažkodėl tikėjosi paskraidinti žiūrovus laike, todėl parodą siūlyčiau pervadinti "Kosminė Karablio Odisėja". Galerijos atstovai guodžiasi mintimi, kad jei sūnus fotografo talento ir neturi, tai bent jau išgelbėjo tėvo juosteles nuo laiko kandžių:

"Jozefas Karablys prisipažįsta, kad ne jis yra šių fotografijų autorius. Tačiau jis išgelbėjo nuotraukų negatyvus nuo sunaikinimo ir atrinko vaizdus parodai. Fotografijas padarė Jozefo tėvas – irgi Jozefas Karablys. Dabar turbūt būtų teisinga abu šiuos žmones laikyti lygiaverčiais autoriais, besidalijančiais vienu vardu ir viena paroda. O kaipgi su žiūrovu? Žiūrovas keistai susipainioja skirtingose laiko zonose, kai bando suprasti, kur "įvyksta" fotografija - praeityje ar ateityje? Tampa sunku žengti žingsnį atgal ir pamatyti tai, kas iš tiesų pavaizduota fotografijų paviršiuose. Tačiau niekas nėra paslėpta. Visi vaizdai nemeluodami rodo praeitį - tik kiekvieną kartą vos kitaip, nelygu kur ir kada yra tavo dabartis."

Jei paroda bus pervadinta mano pasiūlytu pavadinimu, tuomet iškils pavojus, jog paslėpto poetinio talento bohemarojaus atmaina pasklis visame kosmose. Gresia tikra katastrofa...

Bet Jozefas Karablys į visas problemas turi provincijos poezijos pavasario maniera sukurtą atsakymą:

"Nedaug ką čia suprasi įsigilinęs į vaizdą
Tai tik fragmentai fragmente
Beprasmiškai sulįs į vieną laiką
Kad vėl gyventų kitame laike"

Nedaug mes ten suprasim... Bet galbūt "kitame laike" bus išrastas antibiotikas šiai bohemarojaus atmainai?