kada kūrėjui laikas mirti?

Egzistencinėmis temomis kalbėti vengiantiems (lyg jie būtų amžinai jauni ir nemirtingi!) jauniesiems menininkams akis atverti galėtų žinomas archajinio modernizmo veteranas ir post-sutartinių meistras kompozitorius Bronislaw Kutawicz. Šis kūrėjas ne tik nebijo mirties, bet ir tiksliai žino, kada dera pasitraukti iš šio kūrybinių kančių kupino mirtingųjų pasaulio. Pabaigęs milžinišką sceninį kūrinį pagal tautinės literatūros monumentą - K. Donelaičio „Metus“ (apie šį didį rašytoją prisipažino galvojęs ištisus 30 savo gyvenimo metų), jis papasakojo apie labai netolimos ateities planus išsamiame ir rudens ilgesio persmelktame interviu, išspausdintame kultūrinės kulinarijos mėnraštyje „Kultūros smuklės“.

"Kam dar iš lietuvių literatūros simpatizuojate, kokių kūrinių galime tikėtis?

Turbūt nebebus kada. Ateina laikas - reikia mirti, nors planų esama labai didelių... Dabar „Raudos“ festivaliui rašau kūrinį „Ten, bet ne atgal“ aštuonioms violončelėms, jis bus dešimties minučių trukmės. Turiu užsakymą parašyti muziką danų režisieriaus Drejerio nebyliojo kino filmui „Žana d'Ark“.

Filmas kraupus, pastatytas 1927 m. Jį norima perkelti į operos teatrą su gyvu orkestru, scenoje tai truks pusantros valandos. Po šito kūrinio neberašysiu nieko. Pasižiūrėjęs jį, supratau - tai genialus filmas, geniali turi būti ir muzika. Jei pavyks, galėsiu ramiai numirti."

Tačiau B. Kutawicz ne visąlaik yra toks šaltakraujiškas ir ramus mirties akivaizdoje. Akivaizdu, kad jam būtų nemalonu, jei koks išprotėjęs fliuksistas (pavyzdžiui, Teisutis Grybaliūnas ar senasis išdykėlis Witoldas Landsknechtas) imtų badyti jo lavoną peiliu.

"Kaip Jūs vertinate fluxus?

Netikiu šituo menu, nesuprantu jo, gal, jeigu įsigilinčiau... Tarkime, atsigulsiu ir iškelsiu basas kojas - ar čia bus fluxus? Kam to reikia? Nesuprantu šito meno tikslo. Man atrodo, čia juokų darbas.

Yra tokių akcijų, sakykim, - sudaužo scenoje fortepijoną. Witoldas Landsknechtas sakydavo: oi kaip gražu, tas instrumentas jau atitarnavęs, tegu ir miršta scenoje. O man tai kraupu, lygiai tas pats, kaip lavoną peiliu badyti. Na, argi ne?"

Ir tikrai, argi ne?