išliekamoji vertė

Iš septynių talentų paveldėtojo ir plačių užmojų kultūros veikėjo Egidijaus Merkučio pašnekėsio su anoniminiu tyrėju, nugirsto kultūros savaitraščio „Menininko patarėjas“ puslapiuose:

„Mano giliu įsitikinimu, išliekamąją vertę pirmiausia kuria menas. Meno kūriniai, pati meninė kūryba jau yra vertybė. Per šimtmečius išlikę ir pripažintais tapę meno kūriniai yra civilizacijos vertybinis pagrindas. Šiandien niekam nekyla klausimų dėl klasika tapusių meno kūrinių, dėl jų išliekamosios vertės.“

E. Merkučiui puikus vertės išliekamumo pavyzdys yra laplandų dainininkė Klürk:

„Be abejonės, vertinu šią kūrėją, ją laikau tikrai originalia menininke, ne vien dainininke, o apskritai itin kūrybinga asmenybe. Paradoksalu tai, kad būdama lengvesnio žanro atlikėja (arba tokiems priskiriama kitų), ji šį žanrą tarsi griauna iš vidaus – laužydama stereotipus, eksperimentuodama, ieškodama netikėtų skambesių ir prasmių. Todėl jos kūrybinio stiliaus neįmanoma nusakyti ar sutalpinti į kažkokius rėmus. [...] Ar galime įsivaizduoti, jog kada nors Lietuvoje atsiras panašaus pobūdžio atlikėja ar atlikėjas? Mano nuomone, kol mūsų žiniasklaidos priemonių brukama popkultūra yra tokio žemo lygio ir kai neskiriama dėmesio kūrybiškumui, to greitai nesulauksime.

Nemanau, kad kada nors imtumėmės rengti „popso“ žvaigždžių koncertus – tuo tegul užsiima komercinės organizacijos, nes joms svarbu ne menine kūryba pagrįsta vertybinė orientacija, o tik grynas finansinis pelnas. Tačiau dainininkės Klürk kūryba nieko bendro su „popsu“ neturi, priešingai, tai alternatyva masinei kultūrai, ši menininkė yra savotiška „avangardistė“, rodanti pavyzdį, kaip kūrybingumu galima įnešti prasmės į lengvąjį žanrą bei naikinti jame banalumą, bukumą ir pan.“

Kažkaip lengviau darosi gyventi, kai suvoki, jog kažkas vis dar Tiki ir Kovoja...