lai trykšta laimės fontanai...

Jauna vandens menininkė Akva Purslauskytė mano suradusi būdą padaryti vilniečius laimingesnius. Anot jos, tam reikia įrengti mieste kuo daugiau viešųjų fontanų ir paraginti sostinės gyventojus praleisti juose kuo daugiau laiko. Menininkė taip pat užsiminė, kad kitas jos projektas tikriausiai remsis romantiška Ichtiandro istorija.

"„Ko trūksta, kad fontanai atgimtų? Minimalių investicijų į fontanų renovavimą, nedidelio padrąsinimo iš savivaldybės, miestiečių fantazijos ir iniciatyvos“, – klausia ir atsako A. Purslauskytė.

Kiekvienas gyventojas gali pakeisti miesto viešosios erdvės kultūrą – kai tai suvoksime, turėsime mielesnį Vilnių.

A. Purslauskytė mano, kad grožis nėra vienintelė fontanų paskirtis. Karštą dieną dažnai pamatysime ne vieną pilietį, gaivumo ieškantį būtent viešajame fontane.

„Nė vienos tradicijos ar prietaro neturi mūsų miesto viešieji vandens telkiniai“, – atsidūsta A. Purslauskytė.

Vilnius turi nuostabių mistika dvelkiančių ir tradicijomis nusagstytų vietų, kaip antai stebuklinga plytelė Katedros aikštėje, obuoliukas S. Moniuškos skverelyje ar daktarui Aibolitui skirta skulptūra.

A. Purslauskytė viliasi, kad porelė jaunų žmonių, susitikusi tradicinėje įsimylėjėlių pasimatymo vietoje šalia S. Moniuškos skverelio obuoliuko ir pasibučiavusi ten pat esančiame fontanėlyje, niekada neišsiskirs.

Melomanas, užsukęs prie Operos fontano, sutiktų bendraminčių kompaniją. Krepšinio sirgaliai galėtų šokti Vokiečių gatvės fontane. Smagu būtų ne tik jiems, bet ir praeiviams."

Futuristiškai nusiteikusi menininkė pridūrė, jog ateities nuojautos jai sako, kad 2009 m., kai Vilniuje karaliaus kultūra, kiekvienas kultūringas vilnietis turės savo asmeninį fontaną.