meniniai aktai į lytinį aktą neperaugo

Niekam per daug nesigirdami, trys kuklūs objektyvo riteriai Romanas Dailusevičius, Aldas Burokas ir Orlandas Vazelinavičius tris vasaras iš eilės važiavo ieškoti po pievas laigančių nuogut nuogutėlių Čekijos gražuolių. Tiek laiko menininių aktų piligrimams prireikė, kad savo aistrą tobuliems čekų moterų kūnams išguldytų albume "Plika diena".

Plikų Zdenkų ir Marketų teko ieškoti keisčiausiose vietose: parkuose, prie vandens telkinių, vandens malūnų, dvaro sodybose, net prie žirgų. Deja, nors lietuviai aktyvistai stengėsi pažadinti nuogų čekių gyvuliškus instinktus visais įmanomais būdais, nei vienas aktas neperžengė meno ribų ir netapo lytiniu. Nepadėjo net kūno kalba - provokuojančios pozos sujaudindavo tik kolegas fotografus.

„Kartais tekdavo pačiam rodyti, kaip ir kokia poza jos turi atsistoti, išsiriesti. Ir tada kolegos puldavo fotografuoti tave, o ne modelį“, – graudžiai kalbėjo nerūpestingas vasaros dienas prisiminęs R. Dailusevičius.

Tad, pasak trijų draugų, nebuvo jokių vakarėlių, pasilinksminimų su Čekijos gražuolėmis. Tik tikrų tikriausias darbas.

„Ne vienas po to Lietuvoje klausė: na, o ko nors daugiau ten vyko? Dėl kitų galvos neguldau, bet mūsų būrelis tikrai jokių ryšių, išskyrus darbo, su jomis neturėjo“, – dievažijosi A. Burokas. Užtat prisiminęs pirmąją kelionę pasakojo, kaip artėjant prie Čekijos jam drebėjo rankos.

„Iki tol nebuvau fotografavęs nuogo kūno. Maniau, nežinosiu, ką daryti“, – rausdamas sakė fotomenininkas.

Galbūt būtent toks lietuviškas drovumas ir lėmė tai, kad meniniai aktai neperaugo į "ką nors daugiau"? Juk žinoma, kad čekų amazonės garsėja savo emancipuotu požiūriu į kūnišką meilę ir drovuolių nemėgsta. Bijau, kad objektyvo riteriams prireiks dar ne vienos vasaros, kad jų fotoaktai įgytų performanso elementų. O kol kas teks pasikliauti keliasdešimties metų senumo Zuzanos Sekmadienės įžvalgomis ir įsivaizduoti, kad fotografavimo aktas ir tapo (galbūt netgi prievartinės) fizinės sueities aktu.